Turinys:

  1. Kas yra Montessori metodika ir kokia jos kilmė?
  2. Montessori metodika namuose

Vaikų auklėjimui pagal Montessori idėjas skiriama daug dėmesio. Daugelyje miestų yra vaikų darželių ir mokyklų, kurių programos pagrįstos šia metodika. Kas tiksliai yra Montessori metodika ir kaip jos elementus įgyvendinti savo namuose?

Kas yra Montessori metodika ir kokia jos kilmė?

Italų gydytoja ir pedagogė Marija Montessori sukūrė iki šiol populiarų Montessori metodiką. Ji nebuvo tradicinių vaikų auklėjimo ir ugdymo metodikų, kurios buvo grindžiamos disciplina ir absoliučiu vaikų paklusnumu, šalininkė. Marija Montessori manė, kad toks požiūris neskatina vaikų mokytis ir stabdo jų prigimtinį potencialą, todėl sukūrė savo ugdymo ir auklėjimo metodikas, kurias vėliau įgyvendino savo vadovaujamoje mokykloje. 

Pagrindiniai Montessori metodikos principai:

  • Individualus požiūris – kiekvienas vaikas yra skirtingas, vystosi savo tempu, turi savo pomėgius ir poreikius. 
  • Jokios apdovanojimų ir bausmių sistemos – reikia skatinti vaikų vidinį poreikį tyrinėti pasaulį, mokytis ir save kontroliuoti.
  • Subjektyvus, o ne objektyvus požiūris į vaiką – vaikui turėtų būti suteikta galimybė pačiam priimti sprendimus, nes tai skatina jo savarankiškumo ugdymą.  Puikus tokio požiūrio pavyzdys – leisti vaikui pačiam nuspręsti, kokius drabužius jis nori dėvėti ir net tokius vaikiškus drabužius nupirkti. 
  • Leisti pažinti pasaulį visais pojūčiais ir mokytis žaidžiant – tai labai svarbūs Montessori metodikos aspektai. Jaunesnių vaikų ugdymas turėtų būti orientuotas į praktinę veiklą.

Ne veltui Montessori darželiuose ir mokyklose kiekvienoje grupėje mokosi skirtingo amžiaus vaikai. Ne nuo gimimo datos priklauso, kuo domėsis vaikas ir kaip greitai jam prireiks papildomos informacijos pasirinkta tema. 

Montessori metodika namuose

Mergaitė rūšiuoja rudens miško dovanas spalvotose lėkštėse

Montessori auklėjimo ir ugdymo principų įgyvendinimas pagal Montessori metodiką nereikalauja daug pastangų ar didelių finansinių išlaidų. Labai svarbu į vaiką žiūrėti kaip į būtybę, turinčią vidinę išmintį, poreikį individualiai tobulėti ir mokytis žaidžiant. 

Montessori metodikoje labai svarbu vadovautis natūraliais vaiko instinktais – jo smalsumu pasauliui ir poreikiu jį patirti. Taip pat labai svarbu suprasti, kad pažinti pasaulį galima išmokti iš praktinės veiklos ir žaidimo, ypač lauke. Todėl verta kartu su vaiku leisti laiką sode, parke ir miške su lauko žaislais, kad vystytųsi kūrybiškumas ir natūralus tyrinėjimo poreikis. 

Montessori metodika taip pat labai pabrėžiamas vaikų savarankiškumas, kuris gali būti ugdomas leidžiant vaikams patiems priimti sprendimus, tačiau taip pat įpareigojant juos atlikti tam tikrus namų ruošos darbus. Šie užsiėmimai turi būti pritaikyti prie vaiko gebėjimų – lengviausia pradėti tai išmokyti mažylį, kad visi žaislai turėtų savo vietą ir pažaidus juos reikia nuvalyti. 

Daiktai, kurie gali praversti namuose, kuriuose vaikai auklėjami pagal Montessori metodiką:

  • Meninės medžiagos– Montessori metodika orientuota į vaikų kūrybiškumo skatinimą, kuris dažnai pasireiškia būtent meninėje veikloje. Verta turėti po ranka plastikinių masių, dažų, kreidos lentą ir kitų meno medžiagų, kurios padės vaikui ugdyti menines aistras. Svarbu ir tai, kad „Pepco“ asortimente šių prekių rasite geromis kainomis.
  • Medžiagos, leidžiančios užsiimti kūrybine veikla – pavyzdžiui, karoliukų papuošalų gaminimo rinkinys ar konstravimo kaladėlės. Žaisti su jais galima labai kūrybiškai. 

„Pepco“ infografika apie Montessori žaislus

Iš tiesų, taikant Montessori metodikoje dažnai akcentuojamas žaislų kūrimas patiems vaikams. Buteliukas, pripildytas karoliukų, gali būti puikus barškutis, o mokytis atskirti spalvas ir formas padeda specialus rūšiuoklis ir spalvoti įvairių formų makaronai, kuriuos galima sumaišyti ir tada rūšiuoti. 

„Pepco“ asortimente taip pat rasite medžiagų, kurių reikia norint patiems pasigaminti vaikiškus žaislus – svarbu, kad jie būtų nebrangūs, tačiau tvirti ir praktiški. Pagal Montessori koncepciją žaidimas – tai ne tik dėlionių dėliojimas ar lėlių šukavimas, bet ir šokinėjimas per balas miške ar piešimas lazdele paplūdimio smėlyje. Mažiau tipinių žaislų namuose nereiškia, kad vaikas neturės ką veikti, priešingai, tai gali paskatinti jo kūrybiškumą visiškai nauja linkme. Esmė ne tame, kad pirktumėte lėles ir minkštus žaislus kelerių metų vaikui, o kad suteiktumėte vaikui daugiau pasirinkimo, įvairovės ir galimybės savarankiškai nuspręsti, su kuo ir su kuo jis nori žaisti.